Ką daryti po eismo įvykio? Veiksmai, nuo kurių gali priklausyti draudimo išmoka

Eismo įvykis dažniausiai nutinka netikėtai. Net ir nedidelis susidūrimas automobilių stovėjimo aikštelėje gali sukelti stresą, o rimtesnės avarijos metu vairuotojui tenka vienu metu galvoti apie žmonių saugumą, apgadintus automobilius, policiją, eismo įvykio deklaraciją ir draudimą.

Būtent pirmosiomis minutėmis po įvykio padaryti veiksmai vėliau gali turėti didelės reikšmės nustatant eismo įvykio aplinkybes ir žalos dydį. Netinkamai užpildyta deklaracija, nepadarytos nuotraukos ar per anksti pradėtas automobilio remontas gali apsunkinti žalos administravimą.

Todėl verta iš anksto žinoti pagrindinę taisyklę: pirmiausia pasirūpiname žmonių saugumu, tada tinkamai užfiksuojame įvykio aplinkybes ir tik po to sprendžiame automobilio remonto bei draudimo išmokos klausimus.

Pirmiausia – žmonių saugumas

Po susidūrimo pirmiausia reikia įvertinti, ar nėra sužeistų žmonių. Jeigu yra nukentėjusiųjų, būtina kviesti skubią pagalbą telefonu 112.

Jeigu automobiliai liko važiuojamojoje kelio dalyje, svarbu pasirūpinti ir kitų eismo dalyvių saugumu: įjungti avarinę šviesos signalizaciją, o kai reikia – pastatyti avarinio sustojimo ženklą.

Jeigu situacija leidžia ir automobiliai trukdo eismui, prieš juos patraukiant labai pravartu telefonu nufotografuoti pirminę situaciją. Nuotraukose turėtų matytis ne vien apgadintos automobilio detalės, bet ir abiejų transporto priemonių padėtis kelyje, kelio ženklai, ženklinimas, sankryža, šviesoforas ar kiti aplinkos elementai.

Tokios nuotraukos gali tapti svarbiu papildomu įrodymu, jeigu vėliau vairuotojų įvykio versijos pradėtų skirtis.

Kada būtina kviesti policiją?

Po kiekvieno nedidelio susidūrimo policijos kviesti nereikia. Jei žmonės nenukentėjo, vairuotojai sutaria dėl įvykio aplinkybių ir nėra kitų aplinkybių, dėl kurių reikalingas policijos dalyvavimas, galima užpildyti eismo įvykio deklaraciją.

Tačiau policijos dalyvavimas būtinas arba praktiškai neišvengiamas, kai yra sužeistų ar žuvusių žmonių, vairuotojai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, apgadintas turtas, kurio savininko įvykio vietoje nėra, vienas iš dalyvių pasišalino arba kyla pagrįstų įtarimų dėl neblaivumo ar apsvaigimo.

Todėl nereikėtų pasiduoti kito vairuotojo spaudimui „greitai susitarti“, jeigu jūs su jo pateikiama įvykio versija nesutinkate.

Fotografuokite daugiau, o ne mažiau

Šiuolaikinis telefonas po eismo įvykio yra viena naudingiausių įrodymų fiksavimo priemonių.

Viena dažniausių klaidų – nufotografuoti tik savo automobilio įlenktą sparną ar sudaužytą žibintą. Tokia nuotrauka įrodo žalą, tačiau beveik nieko nepasako apie tai, kaip įvyko pats eismo įvykis.

Todėl rekomenduojama padaryti bendro plano nuotraukas iš kelių pozicijų, kuriose matytųsi abiejų automobilių padėtis. Atskirai verta užfiksuoti valstybinius numerius, susidūrimo vietas ant abiejų transporto priemonių, kelio ženklus, horizontalų ženklinimą ir kitus svarbius objektus.

Jeigu ant kelio liko stabdymo žymės, nuolaužos ar kiti reikšmingi pėdsakai, juos taip pat verta nufotografuoti.

Nuotraukų praktiškai neįmanoma padaryti „per daug“. Draudikui nebūtina pateikti kiekvieno kadro, tačiau ginčo atveju papildoma nuotrauka gali paaiškinti tai, ko neįmanoma nustatyti iš vien deklaracijoje nubraižytos schemos.

Eismo įvykio deklaracija – ne formalumas

Kai policijos kviesti nereikia, vienas svarbiausių dokumentų tampa eismo įvykio deklaracija.

Lietuvoje galima naudoti tiek popierinę, tiek oficialią elektroninę deklaraciją. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras administruoja oficialią elektroninės deklaracijos platformą DRAUDIMOĮVYKIAI.LT.

Elektroninės deklaracijos privalumas tas, kad įvykio informacija perduodama draudikui automatiškai.

Pildant popierinę deklaraciją svarbu aiškiai nurodyti įvykio datą, laiką ir vietą, automobilių bei vairuotojų duomenis, draudimo informaciją, matomus apgadinimus ir įvykio aplinkybes.

Ypač svarbi schema. Joje turėtų būti suprantamai parodytos transporto priemonių važiavimo kryptys, jų padėtis, kelio juostos, sankryžos, ženklai ir susidūrimo vieta.

Nereikėtų pasirašyti deklaracijos, jeigu joje nurodytos aplinkybės neatitinka jūsų supratimo apie įvykį.

Jeigu vairuotojai negali susitarti dėl įvykio aplinkybių, situaciją turėtų įvertinti policija.

Elektroninė ar popierinė deklaracija?

Abi formos gali būti naudojamos, tačiau elektroninė deklaracija turi keletą praktinių privalumų.

Oficialioje DRAUDIMOĮVYKIAI.LT sistemoje užpildyti duomenys nedelsiant perduodami draudimo bendrovėms. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras taip pat nurodo, kad užpildžius elektroninę deklaraciją papildomai pranešti savo civilinės atsakomybės draudikui apie įvykį nereikia.

Popierinė deklaracija išlieka naudinga kaip atsarginis variantas. Todėl bent vieną jos egzempliorių verta nuolat turėti automobilyje.

Nepamirškite pranešti draudikui

Tai viena iš vietų, kur vairuotojai kartais suklysta.

Pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, už eismo įvykį atsakingas vairuotojas apie jį savo civilinės atsakomybės draudikui turi pranešti per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos. Ši pareiga taikoma ir tada, kai iš karto nėra aišku, kuris eismo įvykio dalyvis yra atsakingas.

Išimtis taikoma, kai buvo tinkamai užpildyta oficiali elektroninė eismo įvykio deklaracija – tuomet informacija draudikui perduodama automatiškai.

Todėl nereikėtų manyti, kad pranešti turi tik nukentėjęs vairuotojas.

Neskubėkite remontuoti automobilio

Po avarijos natūralus noras – kuo greičiau sutvarkyti automobilį. Tačiau prieš pradedant remontą pirmiausia reikėtų sudaryti draudikui galimybę įvertinti žalą ir laikytis jo pateiktų nurodymų.

Tai ypač svarbu, kai apgadinimai didesni.

Iš pirmo žvilgsnio nedidelis smūgis gali būti pažeidęs ne tik bamperį. Po juo gali būti deformuotas sutvirtinimas, pažeisti laikikliai, parkavimo jutikliai, radaras, žibintų tvirtinimai ar kiti elementai.

Jeigu automobilis išardomas ir suremontuojamas dar iki draudiko žalos įvertinimo, vėliau gali būti sunkiau įrodyti visą eismo įvykio metu padarytos žalos apimtį.

Todėl saugesnė seka yra paprasta: pranešimas apie žalą → žalos įvertinimas → suderinimas su draudiku → remontas.

Pirminė sąmata nebūtinai parodo visą žalą

Automobilių konstrukcija tampa vis sudėtingesnė. Bamperiuose montuojami parkavimo jutikliai, radarai ir kameros, o po išoriškai nepažeistomis detalėmis gali slėptis deformuoti tvirtinimo elementai.

Todėl remonto metu gali paaiškėti papildomų pažeidimų, kurių nebuvo įmanoma nustatyti pirminės apžiūros metu.

Tokiu atveju svarbu ne tiesiog tęsti remontą savo nuožiūra, bet papildomus pažeidimus užfiksuoti ir informuoti žalą administruojantį draudiką. Servisai, nuolat dirbantys su draudiminiais įvykiais, tokią procedūrą paprastai gerai žino.

Ar draudėjas privalo remontuoti automobilį konkrečiame servise?

Praktinis žalos atlyginimo procesas priklauso nuo draudimo rūšies ir konkrečios situacijos.

Jeigu žalą atlygina kito vairuotojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimas, pagrindinis principas yra nukentėjusio asmens patirtos žalos atlyginimas.

Jeigu automobilis remontuojamas pagal KASKO sutartį, situacija gali būti kitokia, nes labai svarbios konkrečios draudimo sutarties sąlygos. Polise gali būti nustatytos remonto organizavimo, serviso pasirinkimo, franšizės, dalių naudojimo ar kitos sąlygos.

Todėl TPVCA ir KASKO žalų nereikėtų vertinti kaip identiškų procesų.

KASKO atveju pirmiausia perskaitykite savo sutartį

Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas ir KASKO atlieka skirtingas funkcijas.

TPVCA pirmiausia skirtas apsaugoti nuo finansinių pasekmių, kai transporto priemonės valdytojas padaro žalą tretiesiems asmenims. Tuo tarpu KASKO saugo patį apdraustą automobilį pagal konkrečioje sutartyje nustatytas sąlygas.

Todėl KASKO atveju nėra vieno visoms draudimo bendrovėms tinkamo termino ar procedūros. Reikia vadovautis konkretaus draudiko sutartimi ir taisyklėmis.

Tai svarbu ir tokiais atvejais kaip susidūrimas su gyvūnu, automobilio apgadinimas stovėjimo aikštelėje, vandalizmas, stiklo dūžis ar nuvažiavimas nuo kelio.

Saugokite dokumentus ir išlaidas pagrindžiančius įrodymus

Po eismo įvykio verta išsaugoti ne tik deklaraciją ir nuotraukas.

Priklausomai nuo situacijos gali būti reikšmingos automobilio transportavimo, saugojimo, diagnostikos, remonto ar kitas su įvykiu susijusias išlaidas pagrindžiančios sąskaitos ir kvitai.

Ar konkrečios išlaidos bus atlygintos, priklausys nuo jų ryšio su įvykiu, pagrįstumo, draudimo rūšies ir kitų aplinkybių. Todėl išlaidų dokumentų išsaugojimas dar negarantuoja jų kompensavimo, tačiau be įrodymų pagrįsti patirtas išlaidas gali būti gerokai sunkiau.

Ką daryti, jeigu nesutinkate su draudiko pasiūlyta išmoka?

Draudiko apskaičiuota suma nebūtinai reiškia, kad klientas privalo su ja besąlygiškai sutikti.

Jeigu manote, kad neįvertinta dalis pažeidimų arba remonto kaštai apskaičiuoti netinkamai, pirmiausia verta kreiptis į draudiką ir argumentuotai nurodyti, su kuria žalos vertinimo dalimi nesutinkate.

Tokioje situacijoje naudinga turėti serviso sąmatą, nuotraukas, papildomų pažeidimų įrodymus, sąskaitas ir kitą žalą pagrindžiančią informaciją.

Jeigu ginčo su draudimo bendrove išspręsti nepavyksta, vartotojas gali pasinaudoti neteisminio ginčo nagrinėjimo galimybėmis Lietuvos banke.

Dažniausios klaidos po eismo įvykio

Daugumos problemų galima išvengti laikantis kelių paprastų principų.

Vairuotojai dažniausiai sau apsunkina situaciją, kai nepadaro pakankamai įvykio vietos nuotraukų, pasirašo deklaraciją jos gerai neperskaitę, netiksliai nubraižo įvykio schemą, pavėluoja informuoti draudiką arba pradeda remontą nesudarę galimybės tinkamai įvertinti žalos.

Dar viena klaida – išmesti pakeistas detales ar kitus įrodymus, kol žalos administravimo klausimas nėra galutinai išspręstas.

Paprasta taisyklė, kurią verta prisiminti

Po eismo įvykio nereikia išmanyti visų draudimo teisės niuansų. Tačiau verta prisiminti paprastą veiksmų seką:

Saugumas → įvykio fiksavimas → deklaracija arba policija → pranešimas draudikui → žalos įvertinimas → remontas.

Kuo aiškiau užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės ir automobilio apgadinimai, tuo mažiau vietos lieka interpretacijoms vėliau.

Draudimo išmokos klausimas dažniausiai sprendžiamas jau po įvykio, tačiau didelė dalis tam reikalingų įrodymų atsiranda būtent pirmosiomis minutėmis avarijos vietoje. Todėl kelios papildomos nuotraukos, kruopščiai perskaityta deklaracija ir savalaikis pranešimas draudikui gali sutaupyti ne tik laiko, bet ir nemažai pinigų.

Informacija parengta pagal 2026 m. rugsėjį galiojančią tvarką. Prieš taikant informaciją konkrečiam draudiminiam įvykiui rekomenduojama įvertinti konkrečias aplinkybes ir draudimo sutarties sąlygas.