Žaliasis kursas draudime: kaip draudimo bendrovės Lietuvoje ir pasaulyje prisideda prie CO₂ mažinimo ir tvarumo

Žaliasis kursas – nauja draudimo sektoriaus realybė

Pastarąjį dešimtmetį tvarumas ir klimato kaitos mažinimas tapo neatsiejama finansų sektoriaus dalimi. Draudimo bendrovės, būdamos svarbios investuotojos, rizikos vertintojos ir ekonomikos stabilumo garantės, atsidūrė žaliojo kurso centre. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, draudimo sektorius vis aktyviau prisideda prie CO₂ emisijų mažinimo, atsakingo investavimo ir klientų elgsenos pokyčių skatinimo.

Šios iniciatyvos kyla ne tik iš savanoriško požiūrio, bet ir iš vis stiprėjančio valstybinių bei tarptautinių institucijų reguliavimo.

Kaip draudimo bendrovės prisideda prie CO₂ mažinimo ir tvarumo

1. Investicijų politika

Draudimo bendrovės valdo didžiulius investicinius portfelius. Vis daugiau jų atsisako investuoti į anglies, naftos ar itin taršius projektus ir perkelia kapitalą į atsinaujinančią energetiką, tvarią infrastruktūrą, „žaliąsias“ technologijas.

Pasauliniu mastu tai aktyviai skatina JT remiama iniciatyva Principles for Sustainable Insurance (PSI), prie kurios yra prisijungę šimtai draudikų.

2. Draudimo produktų transformacija

Draudimo bendrovės kuria produktus, skatinančius tvaresnį elgesį:
- lengvatinės sąlygos elektromobiliams;
- draudimo pasiūlymai pastatams su aukštesne energinio efektyvumo klase;
- kompensacijos remontui, o ne keitimui, taip mažinant atliekų kiekį.

Tai ypač aktualu turto ir transporto draudime, kuris tiesiogiai susijęs su CO₂ emisijomis.

3. Vidinė veikla ir procesai

Skaitmenizacija (elektroninės sutartys, nuotoliniai žalos procesai), popieriaus atsisakymas, nuotolinis darbas ir tvaresni biurai leidžia mažinti pačių draudimo bendrovių ekologinį pėdsaką. Tai dažnai tampa dalimi ESG (Environmental, Social, Governance) strategijos.

Situacija Lietuvoje: vietinis kontekstas

Lietuvoje draudimo rinka tiesiogiai veikiama Europos Sąjungos politikos. Didžioji dalis Lietuvoje veikiančių draudimo bendrovių priklauso tarptautinėms grupėms, kurios jau turi aiškias tvarumo strategijas.

Lietuvos bankas, kaip draudimo rinkos priežiūros institucija, taip pat akcentuoja klimato rizikų vertinimo svarbą finansų sektoriuje.

Nors Lietuvoje dar nėra atskiro „žaliojo draudimo“ įstatymo, draudikai privalo laikytis ES reikalavimų dėl:
- tvarumo rizikų atskleidimo (SFDR);
- taksonomijos reglamento, apibrėžiančio, kas laikoma tvaria veikla.

Ar draudimo bendroves skatina valstybės, ar tai savanoriškas požiūris?

Atsakymas – abu veiksniai veikia kartu.

1. Reguliacinis spaudimas

Europos Sąjungos Žaliasis kursas (European Green Deal) nustato tikslą iki 2050 m. tapti klimatui neutralia ekonomika. Draudimo bendrovės, kaip finansų sistemos dalis, privalo:
- vertinti klimato kaitos poveikį draudžiamoms rizikoms;
- atskleisti, kaip tvarumo rizikos veikia jų veiklą;
- integruoti ESG kriterijus į sprendimų priėmimą.

2. Priežiūros institucijų vaidmuo

Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA) aktyviai rengia gaires, kaip draudikai turi valdyti klimato ir aplinkos rizikas.

Tai nėra tiesioginiai draudimai ar baudos už „netvarumą“, tačiau reikalavimų nevykdymas gali reikšti didesnes kapitalo sąnaudas, reputacinę riziką ar ribotas plėtros galimybes.

3. Savanoriškas, bet strategiškai naudingas požiūris

Dalis draudimo bendrovių "eina" toliau nei reikalauja teisės aktai, nes:
- klimato kaita didina žalų dažnį ir dydį (audros, potvyniai, karščio bangos);
- tvarios įmonės ilgainiui patiria mažesnę riziką;
- klientai vis dažniau renkasi socialiai atsakingas bendroves.

Kokia reali nauda draudimo bendrovėms ir visuomenei?

Draudimo bendrovėms:
- tikslesnis ilgalaikių rizikų vertinimas;
- stabilesni nuostolių rodikliai ateityje;
- stipresnis prekės ženklas ir pasitikėjimas rinkoje;
- geresnė prieiga prie kapitalo ir investuotojų.

Valstybei ir visuomenei:
- spartesnė perėjimo prie žaliosios ekonomikos eiga;
- mažesnė klimato kaitos sukelta ekonominė žala;
- skatinamas atsakingas vartojimas ir investavimas.

Pabaigai

Draudimo bendrovių žaliasis kursas nėra laikina mada. Tai struktūrinis pokytis, kurį lemia tiek reguliacinė aplinka, tiek ekonominė logika. Lietuvoje šis procesas vyksta ES kontekste, todėl vietinė rinka juda ta pačia kryptimi kaip ir didžiosios pasaulio draudimo grupės.

Ateityje draudimas taps ne tik apsaugos nuo rizikos priemone, bet ir aktyviu klimato kaitos mažinimo dalyviu – per investicijas, produktus ir klientų elgsenos formavimą.